- šunponis
- šùnponis sm. (1) NdŽ menk. 1. DŽ1, KŽ, Žr, Pj menkas, nusigyvenęs ponas: Toks paskutinis šùnponis, o kaip riečia nosį! Gs. 2. MitI235(Šd), Mrj kas tik iš išorės, iš drabužių ponas; kas dedasi esąs ponas.
Dictionary of the Lithuanian Language.